Skip to main content

TEXTS 32-35

TEXTS 32-35

Verš

Tekstas

kiṁ no rājyena govinda
kiṁ bhogair jīvitena vā
yeṣām arthe kāṅkṣitaṁ no
rājyaṁ bhogāḥ sukhāni ca
kiṁ no rājyena govinda
kiṁ bhogair jīvitena vā
yeṣām arthe kāṅkṣitaṁ no
rājyaṁ bhogāḥ sukhāni ca
ta ime ’vasthitā yuddhe
prāṇāṁs tyaktvā dhanāni ca
ācāryāḥ pitaraḥ putrās
tathaiva ca pitāmahāḥ
ta ime ’vasthitā yuddhe
prāṇāṁs tyaktvā dhanāni ca
ācāryāḥ pitaraḥ putrās
tathaiva ca pitāmahāḥ
mātulāḥ śvaśurāḥ pautrāḥ
śyālāḥ sambandhinas tathā
etān na hantum icchāmi
ghnato ’pi madhusūdana
mātulāḥ śvaśurāḥ pautrāḥ
śyālāḥ sambandhinas tathā
etān na hantum icchāmi
ghnato ’pi madhusūdana
api trailokya-rājyasya
hetoḥ kiṁ nu mahī-kṛte
nihatya dhārtarāṣṭrān naḥ
kā prītiḥ syāj janārdana
api trailokya-rājyasya
hetoḥ kiṁ nu mahī-kṛte
nihatya dhārtarāṣṭrān naḥ
kā prītiḥ syāj janārdana

Synonyma

Synonyms

kim — k čemu; naḥ — nám; rājyena — je království; govinda — ó Kṛṣṇo; kim — jaký; bhogaiḥ — požitek; jīvitena — žití; — nebo; yeṣām — koho; arthe — v zájmu; kāṅkṣitam — je chtěné; naḥ — námi; rājyam — království; bhogāḥ — hmotný požitek; sukhāni — veškeré štěstí; ca — také; te — ti všichni; ime — tito; avasthitāḥ — nacházející se; yuddhe — na tomto bojišti; prāṇān — životy; tyaktvā — obětující; dhanāni — bohatství; ca — také; ācāryāḥ — učitelé; pitaraḥ — otcové; putrāḥ — synové; tathā — jakož i; eva — jistě; ca — také; pitāmahāḥ — dědové; mātulāḥ — strýcové z matčiny strany; śvaśurāḥ — tcháni; pautrāḥ — vnuci; śyālāḥ — švagři; sambandhinaḥ — příbuzní; tathā — jakož i; etān — všechny tyto; na — nikdy; hantum — zabít; icchāmi — přeji si; ghnataḥ — být zabit; api — dokonce; madhusūdana — ó hubiteli démona Madhua (Kṛṣṇo); api — i kdyby; trailokya — tří světů; rājyasya — za království; hetoḥ — výměnou; kim nu — nemluvě o; mahī-kṛte — kvůli této zemi; nihatya — zabitím; dhārtarāṣṭrān — synů Dhṛtarāṣṭry; naḥ — naše; — jaké; prītiḥ — potěšení; syāt — bude; janārdana — ó udržovateli všech živých bytostí.

kim — ko verta; naḥ — mums; rājyena — karalystė; govinda — o Kṛṣṇa; kim — koks; bhogaiḥ — malonumas; jīvitena — gyvenant; — arba; yeṣām — kurių; arthe — labui; kāṅkṣitam — trokštama; naḥ — mūsų; rājyam — karalystė; bhogāḥ — materialūs malonumai; sukhāni — visiška laimė; ca — taip pat; te — visi jie; ime — šie; avasthitāḥ — esantys; yuddhe — šiame mūšio lauke; prāṇān — gyvybes; tyaktvā — atiduodantys; dhanāni — turtus; ca — taip pat; ācāryāḥ — mokytojai; pitaraḥ — tėvai; putrāḥ — sūnūs; tathā — o taip pat; eva — tikrai; ca — taip pat; pitāmahāḥ — seneliai; mātulāḥ — dėdės iš motinos pusės; śvaśurāḥ — uošviai; pautrāḥ — vaikaičiai; śyālāḥ — svainiai; sambandhinaḥ — giminaičiai; tathā — o taip pat; etān — visus juos; na — niekada; hantum — nužudyti; icchāmi — noriu aš; ghnataḥ — nužudytas; api — netgi; madhusūdana — o demono Madhu nugalėtojau (Kṛṣṇa); api — net jeigu; trai-lokya — trijų pasaulių; rājyasya — karalystės; hetoḥ — mainais; kim nu — nekalbant jau; mahī-kṛte — žemės labui; nihatya — nužudžius; dhārtarāṣṭrān — Dhṛtarāṣṭros sūnus; naḥ — mūsų; — koks; pritiḥ — džiaugsmas; syāt — bus; janārdana — o visų gyvųjų esybių globėjau.

Překlad

Translation

Ó Govindo, k čemu nám bude království, štěstí či dokonce sám život, když všichni, pro něž si je můžeme přát, jsou nyní seřazeni na bojišti? Ó Madhusūdano, stojí přede mnou učitelé, otcové, synové, dědové, strýcové ze strany matky, tcháni, vnuci, švagři a ostatní příbuzní, připravení obětovat své životy a majetek — proč bych je měl chtít zabít, třebaže jinak mohou oni zabít mě? Ó udržovateli všech živých bytostí, nejsem připraven s nimi bojovat ani výměnou za tři světy, o této zemi ani nemluvě. Jaké potěšení získáme, když zabijeme Dhṛtarāṣṭrovy syny?

O Govinda, ko verta karalystė, laimė, o ir pats gyvenimas, jei visi, dėl kurių to vertėtų geisti, išsirikiavo šiame kautynių lauke? O Madhusūdana, kodėl turėčiau linkėti mirties priešais stovintiems mokytojams, tėvams, sūnums, seneliams, dėdėms, uošviams, svainiams bei kitiems giminaičiams, pasiryžusiems aukoti savo gyvybes ir turtus, net jeigu ir pats žūčiau nuo jų rankos? O visų gyvųjų esybių globėjau, negaliu su jais kautis, net jei mainais už tai pelnyčiau tris pasaulius, o ką jau kalbėti apie šią žemę. Kokį džiaugsmą gali suteikti mums Dhṛtarāṣṭros sūnų žudynės?

Význam

Purport

Arjuna oslovuje Pána Kṛṣṇu Govindo, protože Kṛṣṇa je zdrojem veškeré radosti krav a smyslů. Použitím tohoto důležitého slova Arjuna naznačuje, že Kṛṣṇa by měl pochopit, co uspokojí Arjunovy smysly. Govinda tu však není proto, aby uspokojoval naše smysly. Když se ovšem my snažíme uspokojovat smysly Govindy, jsou naše smysly automaticky uspokojeny. Každý si přeje hmotným způsobem uspokojovat své smysly a chce, aby mu k tomu Bůh dodával vše potřebné. Pán uspokojí smysly živých bytostí natolik, nakolik si to zaslouží, ale ne do takové míry, jakou mohou požadovat. Bude-li však živá bytost postupovat opačným způsobem — snažit se uspokojit Govindovy smysly bez touhy po vlastním smyslovém uspokojení — pak budou Jeho milostí ukojeny všechny její touhy. Arjunova hluboká náklonnost ke členům společnosti a vlastní rodiny se zde projevuje částečně kvůli tomu, že s nimi má přirozený soucit. Proto také nechce bojovat. Každý si přeje pochlubit se svým bohatstvím přátelům a příbuzným; Arjuna se ovšem obává, že budou všichni na bitevním poli zabiti a on se s nimi nebude moci o vítězstvím nabyté bohatství podělit. To je uvažování typické pro hmotný život. Transcendentální život je však jiný. Oddaný se snaží vyplnit přání Pána, a tak je-li to Pánova vůle, může pro službu Jemu přijmout nejrůznější bohatství. A když si to Pán nepřeje, oddaný nepřijme nic. Arjuna nechtěl zabít své příbuzné, a byla-li jejich smrt nutná, přál si, aby je Kṛṣṇa zabil osobně. V tuto chvíli ještě nevěděl, že Kṛṣṇa je zabil již předtím, než přišli na bitevní pole, a že on se má při této příležitosti stát pouze Kṛṣṇovým nástrojem. Tato skutečnost vyjde najevo v následujících kapitolách. Arjuna jakožto rozený oddaný Pána se nechtěl mstít svým ničemným bratrancům a bratrům; bylo však Pánovým plánem, že musí být zabiti. Oddaný Pána se provinilcovi nemstí, ale Pán nestrpí žádné ničemné jednání namířené proti oddanému. Pán může odpustit osobě, která se provinila proti Němu, ale neodpouští nikomu, kdo ublížil Jeho oddaným. Proto byl pevně rozhodnutý darebáky zabít, přestože jim Arjuna chtěl odpustit.

KOMENTARAS: Arjuna kreipėsi į Viešpatį Kṛṣṇą – „Govinda“, nes karvėms ir jausmams Kṛṣṇa – džiaugsmo objektas. Kreipdamasis tokiu giliaprasmiu žodžiu, Arjuna tarsi parodo, kad Krsna supranta, kas numaldys jo jausmus. Govinda neprivalo tenkinti mūsų jausmų, bet jeigu mes stengsimės tenkinti Jo jausmus, tuo pačiu pasitenkinsime ir patys. Materialiame gyvenime kiekvienas geidžia juslinių malonumų ir nori, kad Dievas pildytų jo įgeidžius. Viešpats pildo gyvųjų esybių troškimus pagal jų nuopelnus, o ne pagal pageidavimus. Jeigu pasirenkamas priešingas kelias, stengiamasi tenkinti Govindos jausmus, nesiekiant tenkinti savųjų – tada Govindos malone išsipildo visi gyvosios esybės troškimai. Stiprią Arjunos meilę bendruomenei ir šeimos nariams, kas ryšku posme, iš dalies lemia suprantama užuojauta artimiesiems. Todėl jis dar nepasiruošęs kovai. Kiekvienas nori pasipuikuoti savo turtais prieš draugus ir gimines, tad Arjuna ir nuogąstauja, kad giminaičiams bei draugams kritus kautynių lauke, po pergalės nebus su kuo pasidalyti kovos laimikiu. Tai būdinga materialiai gyvensenai mintis. Tačiau transcendentinis gyvenimas pagrįstas kitais principais. Kadangi bhaktas siekia patenkinti Viešpaties norus, jis, Viešpačiui panorėjus, sutiks valdyti didžiausius turtus, kad Jam pasitarnautų, o jeigu Viešpats nenorės, jis nepriims nė skatiko. Arjuna netroško savo artimųjų mirties, ir vis dėlto, jeigu jie turėjo žūti, jis pageidavo, kad Kṛṣṇa nužudytų juos Savo rankomis. Tuomet Arjuna dar nežinojo, kad Kṛṣṇa jau pasmerkė juos myriop dar prieš įžengiant į kautynių lauką, kad iš jo tereikalaujama tapti įrankiu Kṛṣṇos rankose. Tai atskleidžia tolimesni skyriai. Arjuna, Viešpaties bhaktas iš prigimties, nenori keršyti savo niekšingiems pusbroliams ir broliams, bet pagal Viešpaties numatymą jie turėjo žūti. Viešpaties bhaktas nekeršija skriaudėjui, bet Viešpats neatleidžia niekšams net ir mažiausios bhaktui padarytos skriaudos. Viešpats atleis žmogui, nusikaltusiam Jam asmeniškai, tačiau niekuomet neatleis tam, kuris kenkia Jo bhaktams. Taigi nors Arjuna ir buvo linkęs atleisti nenaudėliams, Viešpats nusprendė juos nužudyti.